Miškai Lietuvos kraštovaizdžiui suteikia nenusakomo grožio. Miškas naudingas ne tik akims paganyti, tačiau ir yra mums medienos tiekėjas.Dažnam miško lankytojui kyla klausimas – kuo skiriasi privatus miškas nuo valstybinio?
Į šį klausimą iš karto galima atsakyti, kad niekuo, išskyrus savininką. Tie privačiame, tiek valdiškame miške ūkininkaujama pagal tuos pačius LR valstybės įstatymus. Privačių miškų savininkai neretai ūkininkauja daug geriau, negu tai daro valstybė. Tiesa, už tyčinį ar netyčinį įstatymų nevykdymą privačių miškų savininkai taip pat baudžiami dažniau. Įstatymų pažeidimai dažniausiai būna smulkūs: sanitarinių normų nesilaikymas, laiku neiškirsti sausuoliai, nepašalinti pažeisti medžiai, kurie gali būti užkratas tolesniam grybinių ligų arba kenkėjų plitimui.
Privatininkai nėra specialistai ir jie nesupranta svarbos to, kas gali būti vėliau, o tai jau yra problema, kadangi nuo vieno miško savininko užkratas gali sklisti kitiems. Todėl valstybės tarnautojai šiuo klausimu privalo imtis griežtesnių priemonių. Reikia pastebėti, kad daug pažeidimų būna dėl įstatymo nežinojimo. Jei nesilaikėte sanitarinių ar priešgaisrinių normų, bauda mažesnė, tačiau jei savavališkai kirtote mišką bauda bus gerokai didesnė.
Pagal LR įstatymus kiekvienas miško savininkas turi pats rūpintis savo mišku: laiku pašalinti sausuolius, laikytis sanitarinių normų, atsodinti jį ir t.t. aplinkosaugininkai ir miškininkai jiems tik pataria ir pasirašo tam reikalingus dokumentus.
Tačiau miške tvarkytis seniems žmonėms gerokai sunkiau. Jie dažnai jaučiasi užmiršti kaip ir jų miškai. Tokiuose miškuose pamažu pradeda kauptis šiukšlės, suželia tikras šabakštynas. Toks reginys užkliuvęs kam už akių prišaukia aplinkosaugininkus, o šie baudžia. Miškų savininkai labai dažniai skundžiasi, kad baudos išrašomos be perspėjimo, tačiau tikina, kad su aplinkosaugininkais galima susitarti. Po padaryto pažeidimo miško savininkas yra stebimas.
Tuo tarpu grybautojams ir uogautojams nepažįstamas žodžių junginys „privatus miškas“. Jie, kaip ir jų protėviai, laisvai migruoja miškais ir giriomis. Daugelis miško savininkų būna nepatenkinti, kai savo miške neranda miško gėrybių. Tačiau miško gėrybės mūsų visų, todėl joks miško savininkas neturi teisės uždrausti uogauti ar grybauti.